Raumenų ir sausgyslių plyšimai

Raumenų ir sausgyslių plyšimai - vienos dažniausių sporto ir buities traumų, kai dėl per didelio krūvio pažeidžiamos minkštųjų audinių skaidulos. Trauma gali būti nedidelė, beveik nepastebima, arba rimta, atimanti galimybę normaliai judėti. FizioSport klinikoje Vilniuje padedame tiksliai įvertinti pažeidimo mastą ir sudaryti gydymo planą, kuris grąžintų jėgą bei pasitikėjimą savo kūnu.

Kas yra raumens ir sausgyslės plyšimas?

Raumens plyšimas įvyksta tada, kai raumens skaidulos pertempiamos per stipriai ir dalis jų nutrūksta. Panašiai pažeidžiama ir sausgyslė - tvirtas jungiamasis audinys, jungiantis raumenį su kaulu. Jos pažeidimas vadinamas sausgyslės plyšimu. Pažeidimai skirstomi į tris laipsnius: nuo nedidelio kelių skaidulų įtrūkimo iki visiško audinio nutrūkimo, kai plyšusi sausgyslė ar raumuo nebegali atlikti savo funkcijos.

Raumenų ir sausgyslių patempimas vs. plyšimas

Kasdienėje kalboje raumenų patempimas ir plyšimas dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau medikai juos skiria. Patempimas, taip pat ir sausgyslių patempimas, reiškia audinio pertempimą su mikroskopiniais įtrūkimais - tai lengviausias, pirmojo laipsnio pažeidimas. Plyšimas yra rimtesnis: nutrūksta dalis (antrasis laipsnis) arba visos (trečiasis laipsnis) skaidulos. Nuo to, kuris variantas, priklauso ir gydymo trukmė bei taktika.

Plyšimo simptomai

Raumens plyšimo simptomai dažniausiai pasireiškia staiga. Būdingi požymiai:

• aštrus, staigus skausmas traumos metu, kartais lydimas spragtelėjimo pojūčio;
• greitai atsirandantis patinimas ir kraujosruva (mėlynė);
• raumens silpnumas ir judesio ribotumas;
• skausmas spaudžiant pažeistą vietą ar bandant įtempti raumenį;
• esant visiškam plyšimui - apčiuopiama įduba arba funkcijos praradimas.

Jei jaučiate staigų stiprų skausmą ir negalite atlikti įprasto judesio, traumą būtina įvertinti kuo greičiau.

Dažniausios priežastys

Dažniausiai plyšimai įvyksta dėl staigaus, kūnui neįprasto krūvio. Riziką didina:

• nepakankamas apšilimas prieš fizinį krūvį;
• staigūs greičio ar krypties pokyčiai (sprintas, šuolis, posūkis);
• raumenų nuovargis ir pervargimas;
• ankstesnės, iki galo neišgydytos traumos;
• raumenų disbalansas bei prastas lankstumas;
• su amžiumi natūraliai silpstantis sausgyslių audinys.

Šlaunies raumens plyšimas ir kitos dažnos traumos

Šlaunies raumens plyšimas - viena dažniausių sportininkų traumų, ypač tarp bėgikų ir futbolininkų. Dažniausiai pažeidžiami užpakaliniai šlaunies raumenys arba keturgalvis šlaunies raumuo, o tinkamas šlaunies raumens plyšimo gydymas lemia, ar pavyks visiškai sugrįžti į sportą. Tarp kitų dažnų traumų - blauzdos raumens plyšimas, Achilo sausgyslės bei peties rotatorių sausgyslių pažeidimai. FizioSport specialistas Dainius Pavilionis turi 29 metų patirtį dirbdamas su sportininkais, tarp jų - Vilniaus „Žalgirio" futbolo komanda bei Lietuvos rinktine, todėl tokias traumas atpažįsta ir gydo kasdien.

Plyšimų gydymas kineziterapija

Pirmosiomis dienomis po traumos svarbu apsaugoti pažeistą vietą, mažinti patinimą ir vengti per didelio krūvio. Vėliau pagrindinis vaidmuo tenka kineziterapijai: laipsniškai didinant krūvį atkuriama raumens jėga, lankstumas ir judesio amplitudė. Taikome manualinės terapijos technikas, ekscentrinius pratimus, kinezioteipavimą bei aparatinę fizioterapiją (gydomąjį ultragarsą, smūginės bangos terapiją), kurie skatina audinių gijimą. Svarbu žinoti: esant visiškam sausgyslės plyšimui, pavyzdžiui, Achilo ar bicepso, gali prireikti chirurgo konsultacijos, o kineziterapija tampa būtina atsigavimo dalimi po operacijos. Kiekvienas planas pritaikomas individualiai - atsižvelgiant į traumos vietą, jūsų aktyvumo lygį ir tikslą, ar tai būtų grįžimas prie sporto, ar tiesiog galimybė judėti be skausmo. Jaučiate įtarimą dėl plyšimo ar patempimo? Registruokitės konsultacijai ir išsiaiškinkite tikrąjį traumos mastą.

Kaip vyksta atsigavimas?

Atsigavimo trukmė priklauso nuo pažeidimo laipsnio. Lengvas patempimas praeina per kelias savaites, o sausgyslių plyšimai ir rimtesni raumenų plyšimai gali pareikalauti kelių mėnesių nuoseklaus darbo. Atsigavimas paprastai vyksta etapais: pirmiausia malšinamas skausmas ir patinimas, vėliau atkuriamas judesio mastas, dar vėliau - jėga ir ištvermė, o pabaigoje grąžinami sportui ar darbui būdingi judesiai. Svarbiausia - neskubėti grįžti į krūvį per anksti, nes nebaigta gydyti trauma linkusi kartotis. Prieš grįžtant į sportą atliekame funkcinius testus, kurie parodo, ar kūnas tikrai pasiruošęs visaverčiam krūviui.